Kodėl vyrai vengia vestuvių?

Gyvenam kartu jau dešimt metų. Turim du vaikus. Jis nenori manęs vesti…

Ar teko girdėti kažką panašaus? Man tenka. Dažnai. Labai dažnai.

Panašu turim temą. Dar kokią. Aktuali, dažna ir skaudi.

Visi pasiruošę? Prisisegam. Skaitom.

Pirma gera naujiena!

Šiuolaikiniai vyrai bijo įsipareigoti. Stipriai bijo.

Hmm. Ir kas čia gero?

Na tai reiškia, kad jie patys to nesuprasdami sukuria sąlygas jūsų augimui. Moteris norėdama būti laiminga su šiuolaikiniu vyru turės jį „išmokyti“ prisiimti atsakomybę. Tai reiškia. Daug darbo saviugdoje ir savęs pažinime. O tai jau didžiulė nauda. Na jei sąžiningai. Kiek iš mūsų pradėtų tobulėti ir keistis jei viskas būtų gerai.

Palauk! Nesąžininga! Vyrai lopai, o keistis turiu aš!

Va. Taip ir maniau, kad mano gerų naujienų niekas nesupras. Geros naujienos nelygu sąžiningos naujienos.

Gražiam pasaulyje vyrai turėtų būti vyriški, atsakingi, laikytis savo žodžio ir norėti vesti moteris. Na ir dar didelis kalnas kitų reikalingu savybių.

O dabar realybė. Šiuolaikiniai vyrai nenori vesti. Šiuolaikiniai vyrai bijo įsipareigoti. Šiuolaikiniai vyrai prasidėjus problemoms pabėga. Taip taip. Pabėga.

Kokios priežastys? Auklėjimo sistema, tinkamo pavyzdžio trūkumas, šiuolaikinės žiniasklaidos ir filmų kuriami herojai, vyriškų vertybių trūkumas aplinkoje ir t.t.  Kitaip sakant. Priežasčių mišinys, kodėl konkretus vyras nenori vesti yra unikalus kiekvienu atveju.

Ką daryti? Turim galvoje merginoms ir moterims.

Jei jūs jau situacijoje t.y. gyvenat su vyru kartu, turit vaikų ir bendro turto, o jis net negalvoja jūsų vesti.

Pirmiausia. Vyrai gali visą gyvenimą pragyventi gerai besijausdami tokioje būsenoje. Kuo mažiau atsakomybės ir įsipareigojimų, tuo geriau. Deja, taip dažniausiai veikia šiuolaikinio vyro sąmonė. Tinginio rėžimu.

Tai ką daryti? Nutraukti tinginio rėžimo sąlygas. Po truputi. Sistemingai. Čia kaip žvejyboje. Didelę žuvį negali iškarto traukti lauk. Nutrauks valą ir pabėgs. Reikia traukti palengva, po truputi, įtempiant ir atleidžiant valą. Taip didelė žuvis pavargs, o jūs ją pavargusią ištrauksit į krantą.

Gražiai ir su šypsena kelis kartus per savaitę užsiminkit, kad norit vestuvių ir kad jis turi išrinkti datą. Tarsi tai jau nutartas klausimas. Nespauskit, neverskit. Ramiai vis užsiminkit su šypsena ir ramiu tonu, kad norit vestuvių ir jam reikia parinkti datą. Žuvis priešinsis. Spurdės. Reikia ramybės ir sistemos. Nepulkit kovoti su priekaištais. Ramiai priminkit savo poreikį. Būkit šimtu procentu tikra, kad taip ir bus. Ji bus ant kranto.

Bėgs laikas ir žuvis silps. O jūs ją vis arčiau pritrauksit prie savęs.

Bet aš nenoriu jį priversti! Jis pats turi pasipiršti!

Hmmm.. Norit, kad žuvis pati įšoktų į valtį.. Hmm.. Na ar taip būna? Retai.

Tiksliau būna. Kai dar tik santykiu pradžia. Kai dar nerštas.

Deja tą momentą daugelis moterų praleidžia. Vyrą reikia prispausti vestuvėms kol jis įsimylėjęs. Šiuolaikinės mergaitės nusiteikusios labai romantiškai. Ir laukia. Laukia. Laukia. Jo žingsnio.

Dešimt metų. Vienuolika. Dvylika. Ir vis dar tiki.

Vienas vaikas. Antras vaikas.

Sakau reikia kuo greičiau traukti žuvį iš vandens, kitaip visai pabėgs. Ne ne. Dar palaukim. Jis pats susipras.

Kas? Jis? Jei per pirmus metus nesuprato, patikėk manim, niekada nesupras.

Moterys ir mergaitės. Skaityti knygas ir pasakas yra gerai. Lavina vaizduotę. Realiam pasaulyje patarčiau perskaityti psichologo Olego Gadeckio knygą Likimo dėsniai. Rasit daug pasakų iš realaus gyvenimo. Padės. Padės atsibusti. Ir traukti žuvį.

Kažkaip su ta žuvim man pavyzdys nepatinka. Aš juk vegetaras.

Mielosios. Sakau jums kaip vyras. Jūs turit mums padėti. Padėti įsipareigoti.

Taip. Tai neteisinga. Taip. Tai ne pasaka.

Galiu tik atsiprašyti už mus vyrus. Žinau, nevisi mes tokie.

Moterys. Atleiskit mums. Padėkit mums tapti vyrais.

Pažadu. Skolą mes grąžinsim. Tikėkit mumis.

O dabar. Linkiu sėkmingos žvejybos.

 

Jūsų meškerės draugas,

Darius Ražauskas