Su artėjančiomis jus šventėmis! Kokiomis? Na, Valentinas jau tuoj.

Sakot nešventė. Būtų gerai. Širdutės ir reklamos su širdutėm kas metai sėkmingai plinta. Greit Kalėdų karštinei gali kilti konkurencija dėl pirmos vietos.

Na gerai. Dabar rimtai.

Daugumai žmonių šita šventė tragedija. Vidinė tragedija. Visur aplink porelės ir „meilės“ reklama.

Tai kame čia bėda Ražauskai? Bėda ta, kad dauguma žmonių šiais laikais vieniši. Vieniši tikrąją fizine prasme arba dar blogiau jau senai vieniši poroje. Gyvena kartu, o viduje svetimi.

Na ką? Turim temą.

Tai kuo blogai Valentinas? Šventas Valentinas buvo geras žmogus, jokių jam priekaištų. Aiškų kaip jo vardą panaudojo šiuolaikiniai marketingistai jam būtų tikrai labai nejauku pamatyti. Užaštrinta, seksualizuoti, idealizuota meilės reklama. Ir jei tu neturi poros ar super, duper, puper (kalbininkai už šitą trijulę jaučiu manęs nepaglostytų) romantiškų santykių, tau šakės. Tu jautiesi nereikalingas. Jautiesi nesveikas. Jautiesi ne žmogumi.

Mielieji! Būkit žmonės! Paklausykit nors kartelį Ražausko.

Idealių santykių nebūna. Nėra magiškos antros pusės su kuria jausmai (hormonai) neatvėstų. Visos poros jei nori išlikti kartu turi eiti per santykių etapus. Viduriniai jų sunkūs ir kartūs. Ten dažniausiai išsiskiriam. Nebetikim santykiais. Galvojam nepataikėm

Šaunam dar kartą. Ir vėl viskas gerai. Pradžioje. Po poros metų tas pats. Vėl nemyliu. Vėl skiriuosi.

Taip galima ir visą gyvenimą pragyventi ieškant to idealo.

Mielieji! Jis NEEGZISTUOJA.

Nėra vyrų ir moterų, kurie būtų idealūs. Na gerai, gal pora yra. Juos vadina šventaisiais. Bėda, kad jie nenori kurti šeimos.

Žodžiu išvada. Idealus partneris neegzistuoja.

Ražauskai! Negadink nuotaikos. Šventės artėja.

Tai su šventėm. Realybė geriausia šventė. Meilė yra paskutinis santykių etapas. Ji atsiranda tik praėjus trūkumų matymą, konfliktus, išbandymus ir daug ašarų, bei pokyčių viens dėl kito. Tai ne automatiškas procesas. Tikrą meilę pasiekia vienetai. Tik vienetai nori dirbti dėl jos.

Pavyko? Nudžiuginau?

Ne. Hmmm..

Kažkaip pastaruoju metu sunku man jus įkvėpti. Na negaliu keisti teisybės ar realybės vien todėl, kad mes visi tikime magiška antros puselės pasaka. Kažkur yra ta magiška puselė su kuria viskas ir visada bus lengva ir paprasta. Įsimylėjimas nepraeis. Amžinai būsim apspangę nuo hormonų. Visada žiūrėsim viens į kitą. Visada būsim susikibę.

Neeeeee. Nemokamas sūris tik spąstuose.

Jei patikėsit tokia idėja – jūs spąstuose.

Pradinis įsimylėjimo stiprumas, lytinė trauka, partneriu suderinamumas. Geri dalykai, bet ne svarbiausi. Svarbu vienas vidinis suvokimas. Tik vienas.

Santykiai – mokykla. Bus visko. Dėl santykių reikės mokytis ir keistis. Reiks daug ir ilgai stengtis. Tai ilgas ir tęstinis procesas. Kaip auginti gėlę vazonėlyje. Jei neprižiūri, jei neskiri laiko, nelaistai, nepersodini, netreši. Užmiršk gėlę. Turėsi nudžiuvusią žolę.

Taip įsimylėjimo pradžioje viskas lengva, paprasta, miela, malonu.

Toliau taip nebus. Toliau darbas. Laistymas. Pastangos. Kantrybė. Laukimas.

Matot realybėje pasakos ilgai nesitęsia. Dėl ilgos pasakos tenka augti, keistis, dirbti.

Na, o dabar sąžiningai. Kas iš mūsų nori keistis, mokytis, priimti kritiką?

Nenorim. Lengviau patikėti. Netas. Nepataikiau.

Ramiai. Niekur nereikia bėgti. Nieko nereikia palikti. Pradėkim nuo savęs.

Patikėkim, kad kiekvienas iš mūsų gali būti Valentinu. Kiekvienas iš mūsų gali išmokti mylėti, globoti, atleisti, priimti, augti kartu.

Ražauskai nenervuok. Tai ką daryti?

Ramiai. Pradėkim nuo mažo žingsnelio. Pirmiausia perskaitykit psichologo Olego Gadeckio knygą „Likimo dėsniai“.

Tada ramiai padarykit visus joje esančius pratimus bent tris kartus.

Bus puiki pradžia. Tiek daugumai užteks pamatyti savo situaciją iš kito kampo.

O tai jau daug.

Kalėdų senelis neegzistuoja. Meilė be pastangų ir kasdienio darbo taip pat.

Su šventėm, draugai!

Jūsų bendrašventikas,

Darius Ražauskas[/column]