Kaip užsiauginti GERĄ vyrą?

Nėra vyrų! Vyrai dingo! Vyrų nebegamina! Atsakomybės nulis. Džentelmenai išnyko.

Na, temą supratot. Vyrų NĖRA!

O kadangi jų nėra, kyla noras užsiauginti t.y. imti kas yra ir padaryti vyru.

Tokia „svajonė“ atsiranda pas daugelį moterų po trečių ar ketvirtų skyrybų. Ateina aiškus suvokimas. Tas vienintelis man skirtas princas neegzistuoja. Reikia realiai padirbėti su santykiais ir princą užsiauginti. Arba tiksliau išsiauklėti iš to ką turime rinkoje.

Nu va tokia paprasta ir aktuali tema šiandien. Kaip iš statistinio vyro rinkoje padaryti kažką panašaus į princą. Na bent jau netoli kažką. Juk aš irgi ne princesė, na nebent charakteris, kaip pas princesę.

Va ir startuojam. Instrukcija vyro perauklėjimui. Patikrinta su klientais. Veikia.

Pirmas super ingridientas. Priimti vyrą tokį koks jis yra!

Žinau, žinau. Tai stačiai neįmanoma. Pats ir bandyk jį tokį priimti.

Suprantu pasipriešinimą ir nenorą. Na, bet ar kas sakė kad vaistai bus skanūs. Nebus. Jei rimtai norit gerų santykių ir tos išsvajotos darnios šeimos. Tam tararam, teks daug karčių dalykų pradžioje daryti.

Pasaulio čempionu bėgimo takelyje ar plaukimo baseine ar ringe netampama sėdint prie ekrano. Reikalingas nuolatinis, įtemptas, daugiametis, alinantis darbas sporto salėje.

Laimingi, darnūs, balansuoti, ilgalaikiai santykiai lygiai taip pat sunkaus darbo vaisius. Paklauskit bet kurios poros gyvenančios kartu bent porą dešimtmečių. Jei jie sutaria gerai, gerbia viens kitą ir palaiko, tai ilgalaikio ir sunkaus darbo rezultatas. Ir kitaip NEBŪNA! Nėra namų be dūmų! O jei galvojate, kad yra, laikas atsibusti.

Na tikrai. Neįsivaizduojat su kiek klientų tenka susidurti asmeniškai konsultuojant, kurie tiki, kad jiems skirti geri santykiai. Žinoma be darbo, pastangų, savęs keitimo ir t.t.. Tiesiog mane turi mylėti, gerbti, su manim sutikti ir taškas. Ir ką? Ir nieko. Neturi jie laimingų santykių.

Mielieji. Būkim geri. Susitarkim.

Pasakų gyvenime nebūna. Nėra magiškos antros puselės šiame pasaulyje, kuri jus padarys laimingu ilgam. Taip įsimylėti galima. Ir kol nesibaigs hormonai (o jie baigiasi visada), mes galvojam, va pavyko. Meilė, šiluma, artumas ir viskas lengvai ir gražiai. Tiks šnai praeina metai ar pusmetis ir įsimylėjimas pradeda garuoti. Hormonai krenta, nes toks gamtos dėsnis. Mes pradedam galvoti. Netas. Suklydau. Ups.

Tas, tas. Arba ta. Žodžiu nereikia mėtytis ir bėgioti nuo vieno partnerio prie kito. Tai nepadės.

Nu Ražauskai neužknisk. Tai ką, meilė neegzistuoja?

Egzistuoja. Egzistuoja. Tik ne tokia kaip tu galvoji. Lengva ir be pastangų, plius amžina.

Kad meilė taptu stipri ir ilgalaikė, reiks pereiti konfliktų ir kitas linksmas stadijas. Jos būtinos. Tik tai subrandins ir užgrūdins meile. Meilė be išbandymų neegzistuoja.

Na, o, bet, tačiau. Mes laukiam kitokios meilės. Mane įsimylėjo, aš irgi, ir tuo mūsų darbas baigėsi. Dabar apspangę nuo hormonų gyvensim visą gyvenimą.

Aha, sėkmės.

Gerai, grįžtam prie temos. Turim vyrą. Nesuperinį. Eilinį. Normalų. Iš gatvės.

Kaip jį padaryt žmogum? Žmogum su kuriuo galėtumėt nugyventi visą gyvenimą.

Iškart įspėju. Tingit dirbt, toliau neskaitykit.

Pirmas punktas. Kaip jau sakėm. Norim, kad jis keistųsi ateityje ir augtu. Priimam tokį koks jis yra.

Tai reiškia, kad nepuolam žmogaus keisti ir perauklėti. Pirmiausia priimame viduje, kad jis kitoks nei aš svajoju. Jis turi minusų. Jis žmogus.

Na va, jau žingsnelis neblogas. Jį reikia nuolat atsiminti.

Tada žingsnelis du. Nelaukiam stebuklų ir super meilės iš partnerio. O tai ką daryti? Tiesiog stengtis jam daryti gerą, padėti, palaikyti. Oi kaip daugelis laukia. Labai laukia. Super meilės iš partnerio. Ir tas laukimas išstumia iš poros partnerį. Rimtai. Čia vienas iš būdų kaip nužudyti santykius.

Trečias žingsniukas. Mokomės tikėti tuo vyru. Žinau, žinau. Juo tikėti negalima, jis netobulas.

Nesvarbu. Jei norim užauginti santykius, tikėti teks išmokti. Tikėti jo planais, idėjomis, tikslais. Kodėl? Nes retas vyras sugebės palikti moterį, kuri tiki jo idėjomis.

Ar dar ko reikia, kad vyrą užauginti? Aha, dar turim pridėti pagarbą. Jei išmoksim jį gerbti, net kai jis suklysta, santykius pakelsim į kitą lygį. Tiksliau padėsim palengva įsijungti jo vidiniams augimo procesams.

Jau sudėtinga. Ir Ražauskai! Neteisybė! Tai ką aš viena tiek čia visko darau, o jis?

Suprantu. Atrodo viskas neteisingai. Bėda tokia, kad norint gerų santykių teks šituos žingsnelius daryti. Arba santykiai baigsis, kai baigsis hormonai.

Vėl nuliūdinau?

O ar egzistuoja jau užaugę, subrendę ir tuos etapus praėję vyrai su kuriais viskas būtų gerai iškarto.

Na gerų vyrų tikrai yra. Nedaug, bet yra. Tačiau ir toks jums nepadės. Su kiekvienu partneriu santykių etapai visi praeinami iš naujo. Taip su brandžiu vyru, kuris suvokia pamokas iš praeities bus truputi lengviau. Tik truputi. Etapai ir gamta niekur nedingsta. Vis tiek reikės šlifuotis, dirbti ir išmokti gyventi kartu priimant viens kito minusus.

Aaaaa, kokia nesąmonė. Dėl gerų santykių reikia dirbti! Nesąmonė! Filmuose ir serialuose rodo kitaip!

Tiesa. Gal todėl taip daug aktoriams ir moka, nes tai neturi nieko bendro su realybe.

Pastebėjot, kad daugelis aktorių nesugeba sukurti sėkmingų ilgalaikių santykių. Panašu, kad jie patiki savo vaidinamų herojų istorijomis. Lengva meilė be darbo. Kaip ir veikiantis sėkmingai komunizmas. Neegzistuoja.

Idėja graži, bet utopiška.

Sveiki atvykę į žemę. Planetą, kurioje dėl gerų santykių reikės dirbti. Daug dirbti.

Nepatinka? Prašau galit keliauti atgal į mėnulį.

Nenorit. Sakot deguonies ten nėra. Na tada teks dirbti.

Jūsų griežtasis konsultantas,

Darius Ražauskas