o-SINGLE-MOM-facebook

Pavargau. Nebegaliu. Nieko nenoriu. Neturiu ramybės. Aš vieniša mama, ką man daryti? Kaip nepasiduoti nevilčiai?

Gavau laišką su šitais klausimais. Prisiminiau, kad juos jau nekartą esu girdėjęs. Paskaitose ir asmeninėse konsultacijose. Panašu, kad turime temą. Sunkią temą. Labai sunkią temą.

Tai ar įmanoma vienišai mamai būti laimingai? Norit atsakymo? Čia ir dabar?

Taip. Taip ir dar kartą taip.

Tik tai nebus lengva, paprasta ir greita. Na, bet niekas to juk ir nežadėjo. Važiuojam.

Pirmas žingsnis. Vidinė ramybė. Jį būtina žengti. Atleisti savo buvusiam partneriui (arba partneriams). Vou vou vou. Palauk. Atleisti? Mane paliko vieną su vaikais ir atleisti? Taip atleisti. Jei nori pakilti iš savo vidinės situacijos ir aukos pozicijos, pirmas žingsnis, atleisti. Ir tai nebus paprasta. Reikės kasdienio pratimo. Mintyse kasdien pamatyti buvusi vyrą ir jam atleisti, jo atsiprašyti ir jį paleisti, bei palinkėti jam sėkmės gyvenime. Ir taip kasdien. Kol nepajusit viduje augančio palengvėjimo. Buvusius santykius reikia paleisti ir tai įsisąmoninti. Paleisti reiškia atleisti buvusiam vyrui ir pradėti linkėti jam sėkmės.

Neeee. Negaliu to padaryti. Per sunku. Jis niekšas. Taip sutinku. Jis gal ir niekšas, bet tu tam niekšui vis dar leidi gyventi savo pasąmonėje ir gadinti tau visą gyvenimą. Paleisk jį. Atleisk jam. Atsiprašyk taip pat jo. Juk tu irgi turbūt ne šventoji Motina Teresė. Linkėk jam sėkmės. Kasdien.

Antras žingsnis. Sukurk sau džiaugsmo pamatus. Skirk laiko kasdien valyti ir pamaitinti savo protą. Naudok trigubo smūgio sistemą. Skirk 10min. kasdien ryte meditacija, maldai, kvėpavimo pratimams arba psichologiniams pratimams (gali būti iš psichologo Olego Gadeckio knygos „Likimo dėsniai“). Tai padės susikoncentruoti ir nusiraminti. Toliau 10min. skaitymui. Knyga, kuri tave įkvepia, nuramina, ugdo. Man nuostabiausia kelionių ir savęs atradimo knyga pastaraisiais metais yra Radhanatha swamio „Kelionė namo“. Rask savo įkvepiančias ir motyvuojančias knygas. Skirk joms ryte dešimt minučių. Tokios mažos injekcijos jau užteks gauti naujų minčių naujai dienai. Trečias smūgis. 10 min. klausymo. Tai gali būti video įrašas youtube arba mp3 paskaita. Susirask tau patinkančius ir tave įkvepiančius asmenybės augimo, psichologijos ar savianalizės lektorius. Skirk kasdien ryte dešimt minučių paklausyti ištraukai iš paskaitos. Tavo smegenys gaus mąstymo ir elgesio naują modelį. Toks paprastas ir nesunkus, bet labai veiksmingas trigubas smūgis ryte. Jis padės realiai keisti vidines senas programas.

Na, bet vistiek sunkumai, stresas, vaikai.. Aš vieniša. Kaip nepasiduoti nevilčiai?

Nuskambės kvailai. Keistai. Gal nepagarbiai.

Sunkumai yra didžiausia mūsų gyvenimo dovana. Sunkiausiais savo gyvenimo periodais mes galime padaryti didžiausią progresą. Pats geriausias plienas pasaulyje turi „iškęsti“ ir sunkiausius išbandymus ugnimi ir vandeniu, kol tampa Damasko plienu. Suprantu, kad esu akmenširdis tai sakydamas vienišoms mamoms. Mielosios. Savo sunkią situaciją jūs galit paversti Maksimalių galimybių tašku. Šią savoką kažkada išmokau psichologo Olego Gadeckio paskaitoje. Vėliau studijuojant sėkmingų žmonių biografijas vėl ir vėl rasdavau ją patvirtinančius įvykius. Kiekviena sunki ir žiauri situacija mus augina ir suteikia galimybę pakilti. Mielosios, dabartinė jūsų sunki aplinka ir situacija gali tapti jūsų tramplinu į sėkmę. Jokiu būdu nesakau, kad norint tapti sėkmingai reikia išsiskirti ir tapti vieniša mama. Bet jei jau esam situacijoje, kurioje esam, gal panaudokim ją sau? O tai įmanoma!

Sunkumai gali mums padėti jei juos matysime iš mokinio pozicijos. Mokinio pozicija tai atviro pokyčiams ir norinčio keisti situaciją žmogaus pozicija. Žmogaus, kuris nieko nekaltina, nes tam neturi laiko. Tai žmogus, kuris ieško galimybės augti, mokytis ir padėti kitiems. Vienintelė problema, kad mes dažniausiai viduje nešiojamės aukos poziciją. Ją reikia paleisti. Išlaisvinkit auką. Paleiskit ją. Jūs ne auka. Jūs mokinys. Mokinys, kuris atvirai ir smalsiai žiūri į didelį ir nepažįstamą pasaulį. Ir visi jūsų patirti sunkumai ateityje taps jūsų tramplinu į sėkmę. Sėkmę, kuri jums neišvengiama.

Du dalykai, kuriuos be trigubo smūgio ir atleidimo buvusiam partneriui turi pradėti daryti kasdien. Pirmas. Dėkingumo dienoraštis. Kasdien turi sugalvoti ir parašyti po vieną sakinį už ką esi dėkinga. Tai gali būti smulkmenos, bet jos turi būti užrašytos. Antras. Turi rasti bent vieną valandą per savaitę laiko savanorystei. Taip taip. Tu vieniša mama. Tu neturi laiko. Tau nuo vaikų važiuoja stogas. Ir taip, tu turi rasti bent vieną valandą laiko per savaitę savanorystei. Kur? Nesvarbu. Kur tau bus prie širdies. Senelių namai, vaikų namai, benamių maitinimo valgykla, vienuolynas… Kur tik tau bus įdomu. Savanorystė keičia mūsų vidines programas. Ji ir tau padės. Geriausia, kai pagalbos reikia pačiam, padėti kitam. Tuomet mūsų vidinis pasaulis keičiasi pats. Belieka tik stebėti.

Ražauskai tiek čia daug visko reikia daryti. Galima paprasčiau?

Galima. Galima nieko nedaryti. Galima būti auka.

Bet tu ne auka. Mes abu žinom. Tu gali daugiau. Tu gali duoti meilę, tu gali ją gauti, tu gali gyventi ir džiaugtis.

Pradedam?

Pradėk nuo dėkingumo dienoraščio. Paimk tuščią lapą ir užrašyk už ką esi dėkinga šiandien..

Tada atsimink tave palikusį vyrą. Atleisk jam, palinkėk gero kelio. Išlaisvink save. Neleisk pykčiu ir neapykantai tavęs įkalinti.

Ką daryti toliau tu jau skaitei. Ir žinai ką? Tau pavyks!

Iš kur žinau? Nes jau daug kartų mačiau šitą transformaciją!

Įkvėpk. Iškvėpk. Pradedam. Dabar. Tiesiog dabar.

Tavo naujos kelionės draugas,

Darius Ražauskas

© 2014 esujums.lt | Svetainė sukurta @Clamorlux